Žaidėme tiesa-melas.
Tiesa: rašiau.
Klausimas: Ką?
Juokauju: erotinius sapnus užrašinėjau:)
Tiesa: rašiau viską - dienoraščius, eilėraščius, apsakymus (ne tik erotinius:), esė ...
* * *
Braškės
Šeštadienio rytas. Lyja lietus. Kioskelyje braškės – po 1,99 lito* už kilogramą. Stoviu eilėje. Kaip senais gerais laikais**. Prieš mane keturios močiutės. Žiūriu į lietų, jaučiu kaip šlampa plaukai, marškinėliai prilimpa prie kūno, kelnių klešnės vijokliais apsivynioja kojas. Eilėje – pagyvėjimas – prie vienos iš pirkėjų prieina jos draugė – jos tik kalbasi, bet visa eilė sulaikiusi kvapą laukia ar draugė nenorės ko nors neteisėto, šlykštaus, antivisuomeniško – pavyzdžiui įsigyti braškių po 2 litus už kilogramą, be eilės. Nereaguoju. Svarstau, ar tikrai man taip noris braškių, kad kentėčiau lietų, klausyčiau ginčų, ieškočiau priežasčių likti eilėje: vaikai namie laukia uogyčių, Kalėdoms bus gardžios uogienės, dar kompotą išvirsiu pietums – gyvą daiktą, o ne tas surogatines sultis... O gal stoviu eilėj, nes noriu būti čia, su savo mintim, viena, bendroje glaudžioje eilėje atitrūkus ar tik atsiribojus nuo viso pasaulio, - lietumi, abejingumu...
Šeštadienio rytas. Lyja lietus. Kioskelyje braškės – po 1,99 lito* už kilogramą. Stoviu eilėje. Kaip senais gerais laikais**. Prieš mane keturios močiutės. Žiūriu į lietų, jaučiu kaip šlampa plaukai, marškinėliai prilimpa prie kūno, kelnių klešnės vijokliais apsivynioja kojas. Eilėje – pagyvėjimas – prie vienos iš pirkėjų prieina jos draugė – jos tik kalbasi, bet visa eilė sulaikiusi kvapą laukia ar draugė nenorės ko nors neteisėto, šlykštaus, antivisuomeniško – pavyzdžiui įsigyti braškių po 2 litus už kilogramą, be eilės. Nereaguoju. Svarstau, ar tikrai man taip noris braškių, kad kentėčiau lietų, klausyčiau ginčų, ieškočiau priežasčių likti eilėje: vaikai namie laukia uogyčių, Kalėdoms bus gardžios uogienės, dar kompotą išvirsiu pietums – gyvą daiktą, o ne tas surogatines sultis... O gal stoviu eilėj, nes noriu būti čia, su savo mintim, viena, bendroje glaudžioje eilėje atitrūkus ar tik atsiribojus nuo viso pasaulio, - lietumi, abejingumu...
-Panele, prieš jus įlindo be eilės!
-Ji kurčia. Matai, net nesureagavo.
-Jūs apie mane?
-Ar nematot – be eilės lenda? Kur jų sąžinė? Pardavėja perspėjo, kad uogų
visiems neužteks.
Neužteks, tai neužteks. Nelemta vadinas. Bet tokių minčių įgarsinti
neišdrįstu.
-Net nepastebėjau, kad kažkas be eilės, ką dabar bepadarysi....,-
atsiprašau.
Incidentas išsisėmė. Lyja lietus. Norime braškių! Skanių, sultingų, raudonų, kvepiančių,... papuvusių, pabuvusių, pigių... Aš su visais. Laukiu ir tikiuosi, kad man jų dar užteks. Nors pagalvojus – perku tik rūpestį – kiek reikės tas braškes tvarkyti: atrinkinėti geresnes valgymui, prastesnes – virimui, nulupinėti lapelius, kotelius, pirkti cukrų, virti uogienę... Darbo visai dienai, o uogienė vargu ar sulauks rugsėjo, apie jokias Kalėdas net neverta svajoti. Perku užsiėmimą, aukoju laiką. Kioskelyje šalia – braškės – po 5 litus. Eilės nėra. Tik trys litai skirtumas, o atrodo bedugnė pinigų. Negi aš tikrai tokia vargšė, kad negaliu sau leisti nusipirkti gražių sveikų uogų? Negaliu. Nors piniginėje turiu reikiamą sumą. Mažas vaikas manyje baiminasi, kad neužteks pinigų kitiems dalykams, kuriuos dar privalau nupirkti. Maža mergaitė, kuri kažkada skaičiavo, ar užteks likusios nuo pirkinių grąžos, ledų porcijai. Ar šįkart nuėjau į parduotuvę tik tam, kad nupirkčiau tai, ko prašė mama, ar dar liks ir mano norams? Šiandien aš pati mama. Bet niekas nepasikeitė. Ar užteks pinigų mano norams? Kokiems norams? Keista... Nežinau, net ko noriu. Ko noriu? Ko trokštu iš tiesų, aistringai, besąlygiškai, kaip kad vaikystėj norėjau... Šalta. Liūdna. Gal tai kaltas lietus? Noriu verkt. Vasara kaip ne vasara. Gyvenimas – ne gyvenimas. Tik eilė – tikra.
Incidentas išsisėmė. Lyja lietus. Norime braškių! Skanių, sultingų, raudonų, kvepiančių,... papuvusių, pabuvusių, pigių... Aš su visais. Laukiu ir tikiuosi, kad man jų dar užteks. Nors pagalvojus – perku tik rūpestį – kiek reikės tas braškes tvarkyti: atrinkinėti geresnes valgymui, prastesnes – virimui, nulupinėti lapelius, kotelius, pirkti cukrų, virti uogienę... Darbo visai dienai, o uogienė vargu ar sulauks rugsėjo, apie jokias Kalėdas net neverta svajoti. Perku užsiėmimą, aukoju laiką. Kioskelyje šalia – braškės – po 5 litus. Eilės nėra. Tik trys litai skirtumas, o atrodo bedugnė pinigų. Negi aš tikrai tokia vargšė, kad negaliu sau leisti nusipirkti gražių sveikų uogų? Negaliu. Nors piniginėje turiu reikiamą sumą. Mažas vaikas manyje baiminasi, kad neužteks pinigų kitiems dalykams, kuriuos dar privalau nupirkti. Maža mergaitė, kuri kažkada skaičiavo, ar užteks likusios nuo pirkinių grąžos, ledų porcijai. Ar šįkart nuėjau į parduotuvę tik tam, kad nupirkčiau tai, ko prašė mama, ar dar liks ir mano norams? Šiandien aš pati mama. Bet niekas nepasikeitė. Ar užteks pinigų mano norams? Kokiems norams? Keista... Nežinau, net ko noriu. Ko noriu? Ko trokštu iš tiesų, aistringai, besąlygiškai, kaip kad vaikystėj norėjau... Šalta. Liūdna. Gal tai kaltas lietus? Noriu verkt. Vasara kaip ne vasara. Gyvenimas – ne gyvenimas. Tik eilė – tikra.
-Ko norėtumėt?
-Braškių. Penkis kilogramus.
Kad užtektų visam kam: vaikam, kompotui, uogienei, man, liūdesiui,
svajonei, vilčiai...
Ne be reikalo atstovėjau tokią eilę per lietų.
--------------------------------------------------------------------
*-veiksmas vyko iki euro įvedimo:)
**- sovietiniai laikai (labiau liūdni, nei geri, nepritekliaus, deficito laikai), kai beveik visada parduotuvėje buvo eilės.
*-veiksmas vyko iki euro įvedimo:)
**- sovietiniai laikai (labiau liūdni, nei geri, nepritekliaus, deficito laikai), kai beveik visada parduotuvėje buvo eilės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą