Du pliusai

Nors 2016 metai tik prasidėjo - jau turiu du pliusus (sau:). Pradėjau sportuoti - lankau tinklinio treniruotes ir bandau atgaivint gimnazijos FB puslapį.
Nuo rugsėjo rašiau žinutes senojo mokyklos puslapio administratoriams, tačiau niekas neatsiliepė (žinutės net neperskaitytos.) Nutariau kurt naują. O kadangi idėja apie informacijos sklaidą FB jau sklandė ore - administracija pritaria, kad reikia turėt, ir naudot, ir skelbt, ir bendraut. Nes viskas, kas skelbiama socialiniuose tinkluose - pasiekiama per akimirką. Gali siūlyt įvykius ir  peržiūrėt vaizdo įrašus, dalytis informacija ir nuotraukomis iš mokyklos gyvenimo. Šaunu!
Tik viena bėda. Kol kas nėra pakankamai "Patinka".  "Negyvą" VJBG puslapį mėgsta virš 900 žmonių, naujai gimusį - jauną ir aktyvų VJBG puslapį  - tik 60.
Nors, kaip sako dukra, jei su 60 patinka, pasiekiamumas 1200 - tai yra labai gerai.

P.S. ypač AČIŪ visiems buvusiems mokiniams, kurie vis dar prisimena gimnaziją ir ją palaiko:)
P.P.S. Šią savaitę planuoju socialinę akciją - "Patinka":) su dabartiniais mokiniais - pažiūrėsim kaip seksis:)

Naujasis - kategorija Mokykla (Patinka)

 Senasis, kai dar buvo vidurinė mokykla (Nebepatinka)

Mano mama - ragana

"Langas" tarp pamokų. Užėjau į IKI. Stovėdama eilėje prie kasos skaitau knygų pavadinimus - "Mano mama - ragana". Atsiminimai apie lenkų rašytoją Dorotą Terakowską. Net nežinau, ar ką nors jos skaičiau, bet dukters žodžiai lyg būtų mano, apie mano mamą. Mano mama - irgi ragana. Ypatinga, pikta, nuoširdi, linksma.
Knyga - tik 0,74 Euro. Nusiperku. Skaitau. Užmirštu apie darbus. Ir vėl prisimenu. Be galo džiaugiuosi, kad mano mama dar gyva.
Vieną Dorotos Terakovskos mintį (kaip atsaką tiems, kam viskas blogai), cituoju:

"Pasaulis niekad nebuvo geresnis. Reikia išmokti gyventi tokiame, koks yra, ir įžvelgti šviesą ten, kur tik įmanoma. Gyvenimą gauname tik vieną ir negalima jo gadinti skundžiantis, kad pasaulis ne toks, kokio norėtum."

"Mūsų gyvenimas yra labirintas - mes ieškome, o ne randame. Keliame klausimus, o ne randame atsakymus. O po mirties veikiausiai irgi eisime per labirintus, tik kitus. Labirinte gali nuolat įveikti ribas, eiti toliau ir toliau... Gal taip ir gerai? Tai jau tam tikra happy end rūšis"
Dorota Terakovska