Prisiminimai, ką rašiau 2010-2011 mokslo metais. Pirmas rugsėjis šiame gimnazijos pastate.
Pagaliau GIMNAZIJA!
Rugsėjis
Gimnazijos laukėme, dėl gimnazijos stengėmės, atlaikėme akreditaciją, reorganizacijos politizavimą - viską! - ir pagaliau mes čia.
Gimnazijos pastate buvau ne kartą (vis tik tai mano balsavimo apylinkė). Ir jis man visada patiko: platūs laiptai, erdvūs koridoriai,
kvadratinės klasės... Viskas man čia patinka! Ypač mano klasė - ji trečiam aukšte, šviesi, erdvi -palyginus su tuo, ką turėjau (20 kvadratinių metrų pirmo aukšto užkaboryje, prie tualetų) dabar gyvenu karališkai.
Tiesa, ir susimokėjau karališkai:) Remontą (išdažė sienas) statybininkai darė greit, per savaitę - sumokėjau iš savo (šeimos) kišenes virš 2000 litų.
Kai praėjo pirmoji euforija, pasidarė gaila pinigų. Pradėjau galvoti, kas galėtų paremti: klasės neturiu, mokinių prašyt nelabai norisi - juos matau tik vieną kartų per savaitę...
O gal vis dėl to paprašyt labdaros? Na, ne visa sumą padengt, bent pusę?
Juk ir jiems malonu ateit į jaukią šviesią klasę. Tarkime, mokau 200 mokinių, jei visi paaukotų po 5 litus - štai ir pusė sumos.
O jei paskaičiuoti vienai pamokai - tai išvis nedaug - tik po 6 centus mokiniui.
(per metus 30 pamokų, po šešis centus ir bus penki litai).
Bet nežinau ar išdrįsiu... Gal kada vėliau, kai geriau pažinsiu pirmokus, antrokus ir galėsiu tikėtis jų supratimo:)
Inauguracija
Gruodis
Gimnazijos inauguracijos šventė - GRUODŽIO 9 d.
Kaip krikštas.
Gruodžio mėnuo - ŠAULYS - ugnies ženklas - nerimstantis žavus avantiūristas - visad jaunas ir smalsus -
keliautojas ir atradėjas!
Puikus astrologinis ženklas (globėjas) gimnazijai!
Tad visiems to ir linkiu.
Būti ieškotojais ir atradėjais!
BEBRAS
Spalis
Šiemet kaip niekad laukiau
BEBRO (tarptautinio informaciniu technologijų konkurso),
kuriame mes pirmą kartą dalyvavome kaip gimnazija. Taip
norėjos pasirodyt...
Norėjos kaip geriau, o gavos kaip visada:) Susirinko senjorų (3-4 klasių mokiniai) srautas - užlūžo konkurso serveris - sėdėjom laukėm valandą - paskelbė, kad perkelia konkursą į kitą dieną.
Išsiskirstėm... :( Kitą dieną bandžiau ieškot "bebriukų" po visą mokyklą - kolegos suprato
mano neviltį - išleido mokinius - "žinau žinau, jis bebras - tegu eina:)" vėl susėdam - .... - ir VĖL - dabar jau užlūžta gimnazijos serveris:
(Pasirodo būtent šią savaitę keičiamas interneto tiekėjas ir... internetas ... atsijungė... BEBRAS "nuplaukė"...
Norėjos kaip geriau, o gavos kaip visada:) Susirinko senjorų (3-4 klasių mokiniai) srautas - užlūžo konkurso serveris - sėdėjom laukėm valandą - paskelbė, kad perkelia konkursą į kitą dieną.
Išsiskirstėm... :( Kitą dieną bandžiau ieškot "bebriukų" po visą mokyklą - kolegos suprato
mano neviltį - išleido mokinius - "žinau žinau, jis bebras - tegu eina:)" vėl susėdam - .... - ir VĖL - dabar jau užlūžta gimnazijos serveris:
(Pasirodo būtent šią savaitę keičiamas interneto tiekėjas ir... internetas ... atsijungė... BEBRAS "nuplaukė"...
Gerai, kad tik vyresniųjų srautui. Du inžinieriai per vieną valandą prijungė
dvidešimt kompų ir
pirmų-antrų klasių mokiniai vis tik galėjo atlikti
septintojo BEBRO užduotis.
Aš jau antra savaitė sveikinu dalyvius, dalinu padėkas ir džiaugiuos, kad mes sudalyvavom - per aspera ad astra!
Ir netgi visai neblogai sudalyvavom net trys kolegės mokiniai pateko į geriausiųjų 50-uką!
O aš gavau pirmąją padėką, kurioje įrašyta Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija.
:)
Aš jau antra savaitė sveikinu dalyvius, dalinu padėkas ir džiaugiuos, kad mes sudalyvavom - per aspera ad astra!
Ir netgi visai neblogai sudalyvavom net trys kolegės mokiniai pateko į geriausiųjų 50-uką!
O aš gavau pirmąją padėką, kurioje įrašyta Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija.
:)
Individualizuoju:)
Lapkritis
Individualizavimas, diferencijavimas... (Ne pedagogas nesupras:) čia toks specifinis profesinis žargonas:)
Vienodos užduotys visai klasei - blogai, kiekvienas turėtų daryti tai, kas jam tinka, patinka, pagal savo gebėjimus, poreikius ir interesus.
Nutariau "individualizuoti" ir aš. Bent minimaliai:) Nebeduodu vienodų paveiksliukų:
- Susiraskit internete, kas jums patinka...
- Čia nupaišyta moteris, tai ko mums ieškoti?
- Na, berniukai tegu ieško mergaičių, mergaitės - berniukų.
- O mergaitės gali mergaičių?
- Gali.
- O berniukai - berniukų?
- Ne! Ir baikit provokuoti! Svarbiausia, kad žmogus būtų!
Deja, parašius raktinį žodį "moteris" arba "vyras" internetas siūlo toookius paveikslėlius, kad mokytojai pradeda kaisti ausys.
- Erotinių modelių neimkit! Rašykit "rimta stilinga moteris", "intelektualus vyras"...
...tęsiame paiešką:)
Radom.
Internete yra visko:) tik reikia mokėti ieškoti:) (arba tinkamai apkarpyt:)
Kaip ir gyvenime. Randi ką nori rasti.
Matai, ką nori matyti.
:)
Apie tą patį
Gruodis
Rašome tekstą. Reikia daug kartu kopijuoti vieną žodį - pavyzdyje "lyja"...
- Nebūtinai turit rašyti "lyja", galit rašyti "saulė", "meilė", "seksas"...
- Mokytoja, kodėl jūs taip?
- Bandau prisiderinti prie jūsų (jaunystė, hormonai). Na, ką tu IŠ TIESŲ norėtum parašyti?
- KALĖDOS...
.....
Visai užmiršau...
.....
šv. Kalėdos... eglutė... dovanėlės...
kažką svarbaus jau praradau...
bet stengiuos
būti kartu:)
.....
Visiems džiaugsmingų artėjančių Švenčių!
Mane mokė tavo senelis:)
Sausis
Sunku būti mokytojo vaiku, bet niekas nepagalvojo, kad ir mokytojo vaikaičiu būti ne taip jau paprasta,
ypač kai tavo mokytoja to senelio mokinė:)
Taip, taip - aš mokau savo mokytojų anūkėlius:)
vaikaitis labai žavus - visas į senelį!
(o gal į tėvelį? - na, bet tėvelis irgi į senelį:)
Patiko mokinio reakcija į mokytojos atsiminimus-atviravimus:
- Mokytoja, aš pasakiau seneliui, kad mano mokytoja - jo mokinė.
- Ir ką sakė?
- Liepė paklaust, ar jis buvo geras mokytojas.
- Jis - puikus! Tik aš kaip mokinė - nelabai (pamoka buvo karinis, o aš - pirmąkart įsimylėjus...) O ką?
- Tada sakė perduot linkėjimus.
:)
Diplomatas:)
Du diplomatai:)
Svarbiausia laiku sustoti
Vasaris
Ir neleptelt ko nereikia.
Bet ne visiems tai pavyksta. Ypač kai tavo Selena, Lilit ir mėnulis - dvynių ženkle.
Tada ir paatvirauji apie tėvelius, senelius...
Jau mokau savo pirmųjų auklėtinių vaikus.
Tiksliau vieną sūnelį.
Plepį.
- Geriau patylėk, nes visiems papasakosiu kaip tavo tėtis mano tėtį nugirdė!
- PAPASAKOKIT! PAPASAKOKIT!
......
nieko nepadarysi... tenka, - darbinė nuotaika vis tiek dingo...
O ir nieko bloga neatsitiko:)...
Buvau jauna, vienai į mišką su mokiniais eiti nedrąsu -
prašau tėtuko:
- Einam, tėti - pabūsi mums vadovu, patarsi, apginsi...
Tėtis sutiko.
Ramia širdim einu devintą valandą miegoti - tėtukas budi!
Beveik visa naktį! Su mokiniais...
- Dukryte, nesijaudink, daugiausia išgėriau aš, - jie juk vaikai, jiems piktnaudžiauti alkoholiu nesveika.
Jis - ne mokytojas, nesupranta...
...
Daugiau tėtuko į žygius neėmiau,
bet dabar prisiminti linksma:)
Galbūt ir jam:)
Reikės kada paklaust.
Logika, dialektika, filosofija...
Vasaris
– Klausyk, – taria vienas. – Man neduoda ramybės vienas klausimas.
– Nagi?
– Kaip tu supranti sąvoką
„logika“?
– Geras klausimas,– beveik
kaip seimo narys pradeda draugas.
– Kad būtų aiškiau – aš gal pamėginsiu pateikti pavyzdį.
Pvz., eina du žmonės – vienas švarus, kitas – purvinas. Kuris iš jų turėtų maudytis pirmas?
– Kad būtų aiškiau – aš gal pamėginsiu pateikti pavyzdį.
Pvz., eina du žmonės – vienas švarus, kitas – purvinas. Kuris iš jų turėtų maudytis pirmas?
– Aišku, kad purvinas.
– Teisingai. Tai ir yra
logika.
Dangus – labai giedras, saulė – pačiame zenite, tačiau nekepina.
– Klausyk, – pirmasis vėl
mėgina provokuoti draugą. – O kaip tu galvoji, kas yra
dialektika?
Draugas neprieštarauja. Vis
dėlto laiko yra daug.
– Eina dar du žmonės: vienas
yra švarus, kitas – purvinas. Na, kuris dabar iš jų
maudysis pirmas?
– Aišku, kad purvinas.
– Ne. Maudysis švarus žmogus
todėl, kad jis ir yra švarus, kad nuolat prausiasi. Tai ir
yra dialektika.
Mažos bangelės tyliai šnarena kranto smėlį.
– Klausyk, – pirmasis meta
paskutinį kozirį. – O kaip tu manai, kas yra filosofija?
– Gerai, pabandysiu.
Pavyzdžiui, eina dar du….
– Vienas yra švarus, kitas –
purvinas? – nesunkiai atspėja draugo mintį pirmasis.
– Kuris iš jų dabar maudysis
pirmas?
– Hm… Velniai žino…
– Kaip supranti, tai ir yra
filosofija.
Istorijos moralas
Genialumas slypi paprastume. Pasirodo,
pačius sudėtingiausius dalykus galima paaiškinti labai
paprastai.
Iš to paaiškėja, kad kuo painiau kažkas apie kažką kalba, tuo mažiau jis išmano tą dalyką.
Iš to paaiškėja, kad kuo painiau kažkas apie kažką kalba, tuo mažiau jis išmano tą dalyką.
Kita įsimintina šios istorijos pamoka – kartais geriausias žinių (informacijos) perteikimo būdas kitam yra klausimas.
Beje, ar nepastebėjote, kad
kuo protingesnis yra žmogus, tuo dažniau jo kalboje
teiginius pakeičia klausimai?
P.S. daugiau įkvepiančių istorijų "Lyderių laikosvetainėje":
http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/index.php/savivieta/kvepianios-istorijos.html
P.S. daugiau įkvepiančių istorijų "Lyderių laikosvetainėje":
http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/index.php/savivieta/kvepianios-istorijos.html
Aromaterapija
Gruodis
Kompiuteris gali daug - rodo spalvas, tekstus, sujungia žmones, atsako į klausimus, skleidžia garsus,
vienintelis dalykas, ko jis negali - kvepėti:)
...
Po remonto rugsėjį klasėje tvyrojo specifinis dažų-valiklių kvapas. Įeini - ir jautiesi lyg bendrabutyje, kuriame vis kas nors kažką remontuoja ar taiso.
Tad ėmiausi ieškoti malonesnių kvapų. Parduotuvėje.
Rasti ne taip jau ir lengva - esu alergiška sintetiniams kvapams -
bet koks oro gaiviklis netinka. Smilkalų irgi nemėgstu
(tiksliau jiems reikalinga specifinė erdvė ir tam tikra nuotaika, kuri
diametraliai priešinga mokyklinei)
Bet išeitį radau - natūralūs aromatiniai aliejai.
Juos prisiminiau iš Krymo - ten aromatais prekiaujama ant
kiekvieno kampo - puikios lauktuvės.
Gerai paieškojus aromatinių aliejų galima nusipirkti ir Lietuvoje.
Pirmiausia pirkau vanilę, lavandą....
Konferencijoje Kaune susipažinau su kolege Rūta,
ji pasiūlė kedrą - "mokytojui jis tiesiog privalomas, kad
galvos neprarastų:)"
Kad būtų ramus...
Nusipirkau ir kedrą, po to cinamoną, gvazdikėlius...
Man taip patinka kvapai!
Šią savaitę klausiu mokinių - "kas naujo atsirado per savaitę kabinete?"
(teisingas atsakymas - I trimestro rezultatai)
-Naujas kvapas.
Malonu:) kad pastebi (užuodžia:)
Aromatai ramina, aromatai tonizuoja...
Malonioj aplinkoj ir dirbti maloniau:)
(Bent jau man:)
11 Billo Geitso gyvenimo taisyklių
Spalis
Kartą Billas Gatesas, kompanijos „Microsoft“ įkūrėjas ir vienas turtingiausių žmonių pasaulyje, vienoje iš Kalifornijos (JAV) mokyklų sakė kalbą. Jis paminėjo 11 dalykų, kurių jaunimas niekada neišmoks mokykloje. Anot jo, politiškai korektiškas ir pagyromis grįstas auklėjimas sukūrė tokią jaunąją kartą, kuri visiškai nesuvokia realybės, ir kad toks auklėjimas sudaro prielaidas patirti nesėkmes realiame gyvenime.
B. Gatesas išvardino tokias gyvenimiškas pamokas:
1. Gyvenimas yra neteisingas – pratinkitės prie to.
2. Pasauliui nerūpi jūsų savigarba ir savo vertės pajautimas. Pasaulis tikisi, kad jūs VISŲ PIRMA kažką darysite vardan to, kad galėtumėte gerai jaustis.
3. Jūs neuždirbsite 60 000 JAV dolerių per metus tuoj po mokyklos baigimo. Jūs netapsite viceprezidentu ar neturėsite telefono automobilyje, kol to neužsidirbsite.
4. Jei manote, kad jūsų mokytojas nepakenčiamas – pamatysite, koks bus jūsų viršininkas.
5. Užsidirbti pragyvenimui kepant kotletus nėra jūsų savigarbos žeminimas. Jūsų tėvai kotletų kepimą vadino PROGA.
6. Jei jūs patirsite nesėkmę, tai nėra jūsų tėvų kaltė. Neverkšlenkite dėl savo klaidų, mokykitės iš jų.
7. Iki jums gimstant jūsų tėvai nebuvo tokie nuobodūs. Tokie jie tapo apmokėdami jūsų sąskaitas, skalbdami jūsų drabužius ir klausydami jūsų kalbų apie tai, kokie ypatingi jūs esate. Tad prieš imdamiesi gelbėti atogrąžų miškus nuo jūsų tėvų kartai priklausančių niokotojų, pamėginkite sutvarkyti rūbų spintą savo kambaryje.
8. Jūsų mokykla gal nebeskirsto vaikų į laimėtojus ir pralaimėtojus, bet gyvenimas to daryti nenustojo. Kai kuriose mokyklose yra net panaikinti neigiami įvertinimai, ir jums leidžiama daugybę kartų mėginti, kol randate teisingą atsakymą. Tai visiškai nepanašu į tai, kas vyksta realiame gyvenime.
9. Gyvenimas nėra suskirstytas į semestrus. Jūs negausite vasaros atostogų, ir darbdaviui visai neįdomu, ar jus turite laiko ATRASTI SAVE – darykite tai laisvalaikiu.
10. Televizija NĖRA realus gyvenimas. Realiame gyvenime žmonės turi palikti kavines ir eiti į darbą.
Apie toleranciją
Vasaris
Tolerancija - sugebėjimas pripažinti ar priimti svetimas nuomones bei idėjas, sugebėjimas pakęsti ar iškęsti kažką tai, sugebėjimas nusileisti.
Kai buvo dalinama tolerancija, pirmas atėjo Skorpionas. Pasiteiravo, kas ta tolerancija, ir ar jos pagalba galima kankinti. Sužinojęs atsakymą, surūgo, kažką užsirašė į juodąją knygą, ir mosikuodamas bizūnu, pasišalino.
Ožiaragiui buvo nesolidu stumdytis eilėje, todėl atsiuntė kurjerį - Šaulį. Šaulys paėmė pilną kuprinę tolerancijos, tačiau grįždamas užsisvajojo, išvyko į kitą šalį, ten sugebėjo pamesti kuprinę, tuomet parašė Ožiaragiui, kad tokias užduotis sugeba duoti tik ožiai raguoti, ir daugiau neimdamas į galvą, nukeliavo sau toliau.
Vėžys surado pamestą Šaulio toleranciją. Ir kažkur paslėpė. Kartais jis ją atranda, visą iš karto, po to išsigąsta, kad ją gali pavogti, tai paslepia vėl, ir dažnai pamiršta kur. Ir kai pradeda šnekėti, kad visi aplinkui – ne draugai geriausi, o vilkai aršiausi, reiškiasi, vėl nebepamena, kur paslėpė.
Svarstyklės atėjo punktualiai laiku, mandagiai paprašė kelių gražesnių tolerancijų, ir nuo to laiko beveik jomis nesinaudoja, nes niekaip neapsisprendžia, kuri iš jų tinkamesnė.
Vandenis atėjo vienas iš pirmųjų, tačiau jį išmetė iš eilės po to, kai jis pradėjo kalbėti, kad tasai, kuris padarė toleranciją, iš tiesų šitą "š" sulipdė pagal "jaunojo techniko" brėžinukus, ir jis, Vandenis, kai turės laiko, padarys kur kas geresnę.
Mergelė ilgai skaičiavo, kiek aukščiausios rūšies tolerancijos jai reikia, ir pražiopsojo savo eilę. Todėl jai atiteko tik mažytis pavyzdėlis aukščiausios rūšies tolerancijos, ir kad taip nesikrimstų, priedo atidavė bezmeną, kuriuo tolerancija buvo sveriama. Nuo tada Mergelė vaikšto ir sveria kiekvieną toleranciją, o savojo – mažojo pavyzdėlio aukščiausios rūšies - beveik niekam nerodo.
Avinas norėjo ateiti pirmas, bet pakeliui sutiko Žuvis, kurios jau buvo pasiėmusios savąją toleranciją.
Žuvims pavyko pasprukti, tačiau jų tolerancija nukentėjo. Ten, kur prisilietė Avinas, ji tapo kreiva ir sutrūkinėjusi. O prisilietė jisai beveik visur. Tuo tarpu Avinas patraukė namo, kadangi jisai ne lochas, kad būtų ne pirmas, tuo labiau sekantis po Žuvų. Tačiau pats žodis "tolerancija" jam taip patiko, kad net išraižė jį ant savo mėgstamiausios beisbolo lazdos.
Liūtas neatėjo visai, nes nežinojo, kas ta tolerancija, o kadangi taip, tai ir taip aišku, kad tai nieko vertas šlamštas.
Atėjęs Jautis visiems įtikinamai paaiškino, kad toleranciją jisai jau turi savąją, pačią geriausią, geresnės ir nebūna, o kas su tuo nesutinka – tegu žingsniuoja į visas keturias puses.
O vėlai vakare, kuomet visi jau seniai išsivaikščiojo, ir beliko tik maža šiukšlių krūva iš tolerancijos likučių, tik truputi pavėlavę, atbėgo Dvyniai. Apsižiūrėjo ir surinko visus likučius. Ir nuo tada tolerancijos pas Dvynius - nors vežimu vežk, tačiau kartais atrodo, kad ją jisai sąvartyne surado.
Vasaris
Tolerancija - sugebėjimas pripažinti ar priimti svetimas nuomones bei idėjas, sugebėjimas pakęsti ar iškęsti kažką tai, sugebėjimas nusileisti.
Kai buvo dalinama tolerancija, pirmas atėjo Skorpionas. Pasiteiravo, kas ta tolerancija, ir ar jos pagalba galima kankinti. Sužinojęs atsakymą, surūgo, kažką užsirašė į juodąją knygą, ir mosikuodamas bizūnu, pasišalino.
Ožiaragiui buvo nesolidu stumdytis eilėje, todėl atsiuntė kurjerį - Šaulį. Šaulys paėmė pilną kuprinę tolerancijos, tačiau grįždamas užsisvajojo, išvyko į kitą šalį, ten sugebėjo pamesti kuprinę, tuomet parašė Ožiaragiui, kad tokias užduotis sugeba duoti tik ožiai raguoti, ir daugiau neimdamas į galvą, nukeliavo sau toliau.
Vėžys surado pamestą Šaulio toleranciją. Ir kažkur paslėpė. Kartais jis ją atranda, visą iš karto, po to išsigąsta, kad ją gali pavogti, tai paslepia vėl, ir dažnai pamiršta kur. Ir kai pradeda šnekėti, kad visi aplinkui – ne draugai geriausi, o vilkai aršiausi, reiškiasi, vėl nebepamena, kur paslėpė.
Svarstyklės atėjo punktualiai laiku, mandagiai paprašė kelių gražesnių tolerancijų, ir nuo to laiko beveik jomis nesinaudoja, nes niekaip neapsisprendžia, kuri iš jų tinkamesnė.
Vandenis atėjo vienas iš pirmųjų, tačiau jį išmetė iš eilės po to, kai jis pradėjo kalbėti, kad tasai, kuris padarė toleranciją, iš tiesų šitą "š" sulipdė pagal "jaunojo techniko" brėžinukus, ir jis, Vandenis, kai turės laiko, padarys kur kas geresnę.
Mergelė ilgai skaičiavo, kiek aukščiausios rūšies tolerancijos jai reikia, ir pražiopsojo savo eilę. Todėl jai atiteko tik mažytis pavyzdėlis aukščiausios rūšies tolerancijos, ir kad taip nesikrimstų, priedo atidavė bezmeną, kuriuo tolerancija buvo sveriama. Nuo tada Mergelė vaikšto ir sveria kiekvieną toleranciją, o savojo – mažojo pavyzdėlio aukščiausios rūšies - beveik niekam nerodo.
Avinas norėjo ateiti pirmas, bet pakeliui sutiko Žuvis, kurios jau buvo pasiėmusios savąją toleranciją.
Žuvims pavyko pasprukti, tačiau jų tolerancija nukentėjo. Ten, kur prisilietė Avinas, ji tapo kreiva ir sutrūkinėjusi. O prisilietė jisai beveik visur. Tuo tarpu Avinas patraukė namo, kadangi jisai ne lochas, kad būtų ne pirmas, tuo labiau sekantis po Žuvų. Tačiau pats žodis "tolerancija" jam taip patiko, kad net išraižė jį ant savo mėgstamiausios beisbolo lazdos.
Liūtas neatėjo visai, nes nežinojo, kas ta tolerancija, o kadangi taip, tai ir taip aišku, kad tai nieko vertas šlamštas.
Atėjęs Jautis visiems įtikinamai paaiškino, kad toleranciją jisai jau turi savąją, pačią geriausią, geresnės ir nebūna, o kas su tuo nesutinka – tegu žingsniuoja į visas keturias puses.
O vėlai vakare, kuomet visi jau seniai išsivaikščiojo, ir beliko tik maža šiukšlių krūva iš tolerancijos likučių, tik truputi pavėlavę, atbėgo Dvyniai. Apsižiūrėjo ir surinko visus likučius. Ir nuo tada tolerancijos pas Dvynius - nors vežimu vežk, tačiau kartais atrodo, kad ją jisai sąvartyne surado.
Gėlėtas Šimtadienis
Kovas
Šimtadienio tema - "Gėlių vaikai". Taip ir jaučiausi. Aš - gėlytė, tu - gėlytė, mes visi - spalvotas darželis:)
Ir tai, kas laukia IV-okų - gera ir gražu - tik 100 dienų beliko iki MEILĖS vasaros:)
Verta laukti....
;)
Pirmas klausimas, dažniausiai būna:
-Ar patiko?
Atsakau:
-TAIP!
Nors, aišku, mane galima apkaltinti subjektyvumu, juk scenarijų parašė mano dukra:)
Puikus scenarijus, gražus salės papuošimas, linksmi filmukai, spalvingi šokiai....
Patiko vedėjos. Ypač ta "blogietė", kuri viskuo piktinosi (tai darė labai įtikinamai)
"Gerietė" hipė - įprasta, niekuo neišsiskirianti.
(tačiau juk ir gyvenime beveik nebūna, kad gerietis būtų ryškesnis už blogietį,
dažniau atkreipiame dėmesį į pastaruosius)
Kiek sunerimau, kai vidury renginio dingo elektra ir atsijungė garsas ir vaizdas. (Išsigandau, kad Šimtadienis baigsis)
Tačiau net ir šis nesusipratimas laimingai išsisprendė, vienas iš mokinių susiprato, kad tiesiog "išmušė kamščius" ir vėl juos atstatė į vietą.
(O per netikėtai susidariusią pauzę galimybę užlipti į sceną gavo buvę dvyliktokai - malonu buvo juos pamatyt :) Ir net studentų pagąsdinimai, kad "sužinosit, ką reiškia sunku, tik išėję iš mokyklos" - visai neatrodė baisūs:)
Pasidžiaugiame, kad scenoje matėme veidus. Ir paliūdime, kad išsiryškino dar viena problema - sutvarkyt salės elektros instaliaciją (laidus, kamščius ir visa tai, nuo ko priklauso vaizdai, garsai ir šviesos)
Mokykla sena, elektros instaliacijos - irgi senos.
"Neatlaikė" renginio šviesų ir garsų. Nes visko buvo daug: prožektoriai švietė, stiprintuvai stiprino, projektorius rodė...
Kaip sakoma dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, bet realybėje dantų remonto ilgai atidėliot neverta:)
Nežinau, kaip iš šalies atrodė mokytojų pasirodymas. Mes tiek repetavome (vakarais, sekmadieniais) ir tiek išlaidavome (perukai, blizgučiai, batai ant platformų, dirbtinės blakstienos...) Laukiu nuotraukų. Net nežinau ar kas nors Šimtadienį filmavo (norėčiau ir įrašo), nes iš salės išėjome prieš IV-os c pasirodymą. Su kuo bekalbėjau visi tvirtino - geriausias mokinių vaidinimas - IV c! Kažkaip nemačiau salėje filmuojant. Net keista: pirma laida irt jokio ažiotažo... Ramiai.
Gražus, taikus, gėlėtas Šimtadienis.
