O gal tiesiog džiaugiuosi, kad dar bent kažkokia mintis ar idėja ateina į galvą.
Džiaugiuosi pirmą rugsėjo savaitę užplūdusiu adrenalinu, kai Rugsėjo 1-ąją į mokyklą - lyg pirmą kartą. Lyg į pirmą (ir labai reikšmingą) pasimatymą. Visą dieną prieš tai rinkausi drabužius... (Geltonos kelnės - JĖGA! Kas mano kitaip - tiesiog neturi stiliaus! (mano stiliaus:) Turi savo:)
Antra savaitė - nuovargis ir klaidos. Egzistencinis nuovargis ir buitinės klaidos. Viskas lėtai, po truputį... įsivažiuoja. Į kasdienybę, o gal tvarką? Po truputį formuojama sistema. Erdvė, kurioje dirbsiu(sime) ateinančius mokslo(!?) metus. Mokymo(si) erdvė, kurią taip deformavo VASARA.
LABAS sakau rudeniui, lietui, mokiniams, kolegoms ir visam tam, kas neišvengiama mokytojos darbe.
P.S. apie malonumus parašysiu kitą kartą:)
