Jų žaidimas sirgaliams - tiesiog pliūpsnis emocijų!
Stebėdama rungtynes pagalvojau, kiek daug vis tik gali padaryti vienas žmogus.
Per vienus (dar nesibaigusius) metus...
Gimnazijoje atsirado šachmatų būrelis. (Mieste užimta 6 vietą.)
Tas pats žmogus atėjo į tinklinio treniruotes, nes pats ne vienus metus žaidžia elito lygoje ir nori pasidalinti savo žiniomis, patirtimi. Jau po pusmečio pradėjo ryškėti rezultatai. Mokyklų tinklinio varžybose vaikinų komanda žaidė ir tobulėjo per kiekvienas rungtynes. (Žaista trečiame etape. Pirmąkart gimnazijos istorijoje. Pasipriešinta techniškiausiems ir labiau patyrusiems, susigyvenusiems.)
Sukeltas pasididžiavimo gimnazija jausmas. Ne tik tinklinio fanams:) Juk net, jei pralaimima žaidžiant gražiai, tai ne pralaimėjimas - tai pamoka. Patirtis. Įgautas pasitikėjimas. Belieka išnagrinėti klaidas, padaryti išvadas ir dirbti toliau. Kaip ir bet kokioje srityje, jei nori pasiekti rezultatą.
Kas svarbu žaidėjui:
1) žaisti savo malonumui, nes žaidimas patinka (žaidimu nieko nereikia niekam įrodinėti.)
2) valdyti emocijas, nes kiekvieno komandos nario emocija tampa komandos emocija.
2) pasitikėti komanda ir palaikyti vienas kitą (nes aikštelėje niekas daugiau nepadės)
3) gerbti ir pasitikėti treneriu, nes jis žino daugiau ir mato plačiau (kartais būtent iš šono matyti aiškiau) Treneris - irgi komandos dalis.
4) atstovauti gimnazijai (kiekvienas ją atstovauja ir kuria įvaizdį. Kasdien. Kuo geresnėje komandoje žaidi - tuo ir pats jautiesi geresnis:) Kuo geresnėje gimnazijoje mokaisi, tuo lengviau gerai manyti apie save.)
5) žaisti dėl reginio ir sirgalių. nes sportas - tai emocijos! vienareikšmiškai. Ir jei kažkam gali suteikti džiaugsmą, darydamas tai, kas pačiam labai patinka - tai dvigubas malonumas!
Kas svarbu sirgaliui:
1) palaikyti savo komandą, padėti, o ne blaškyti ir trukdyti susikaupti.
2) kelti bangą (triukšmą) paduodant saviems, iki kamuolys pateks į aikštelę - kad priešininkai sunkiau susikauptų ir bijotų;) O savi jaustų palaikymą.
3) tylėti žaidimo metu. (kai kamuolys ore ir žaidėjai tikrai turi, ką veikti. ir svarbesnio, nei klausytis, ką šaukia nelabai supratingi (ir žaidimo dinamiką suprantantys) žiūrovai. Nurodinėti, ką daryti, kaip žaisti - trenerio pareiga, ne sirgalių. Bet kokie šūksniai, komentarai žaidimo metu - blaško ir trukdo žaisti.
4) džiaugtis kiekvienu tašku (po teisėjo švilpuko, kai kamuolys už aikštelės ribų) kelti bangą (triukšmą) - kad priešininkai sunkiau susikauptų ir bijotų;) O savi jaustų palaikymą.
5) nesiginčyti su teisėjais (tai irgi ne sirgalių reikalas) Už agresyvius ir netašytus sirgalius komandą galima net diskvalifikuoti.
6) pasitikėti komanda ir treneriu. Ir matyti, kada reikia triukšmo, o kada tylos, kad komanda jaustųsi gerai. Padėkoti už rungtynes plojimais.
Esu tinklinio fanė.
Ir tuo didžiuojuos.
Gimnazija turi vaikinų tinklinio komandą!
A č i ū Jums už žaidimą!
P.S. taip pat A č i ū trenerėms I + V (už entuziazmą ir tikėjimą, kad komanda gali! nes taip ir yra)
<3
