Šią savaitę
pasikviečiau buvusius mokinius į mokyklą. Netyčia taip išėjo. Matyt, tas
atvejis, kai idėja „sklando ore“ ir tu ją tiesiog pasigauni.
Pakalbėjau su vienu, kitą sutikau knygyne, trečias užsiminė, kad savarankiško mokymosi savaitė ir nėra paskaitų, kažkam Velykų atostogos... visi laisvi!
Kodėl negalėtų aplankyti buvusios mokytojos?
Pirmas klausimas: kam to reikia? Ir iškart prisimenu projektą tuo pačiu pavadinimu:)
Šiandien Kam to reikia? jau pakeitė savo šūkį į Būsiu!
Keičiu ir aš;) Būsiu!
Pradedu planuoti susitikimą (lyg pamoką). Kaip kviesti? Ką kalbėti? Laikas, veiklos, dalyviai. Pokalbiai, protmūšis, arbata. Pranešimas FB tinkle. Apklausa. Žinutės.
Kodėl surasti (sukurti?) bendraminčius atrodo taip svarbu ir vertinga? (Argi nepakanka tobulinti save ir tikėti savimi? - vėl kažkokia apsususi klišė:)
Paprasčiausias būdas praplėsti akiratį – pasaka.
P.S. A č i ū ! V i s i e m s !
Pakalbėjau su vienu, kitą sutikau knygyne, trečias užsiminė, kad savarankiško mokymosi savaitė ir nėra paskaitų, kažkam Velykų atostogos... visi laisvi!
Kodėl negalėtų aplankyti buvusios mokytojos?
Pirmas klausimas: kam to reikia? Ir iškart prisimenu projektą tuo pačiu pavadinimu:)
Šiandien Kam to reikia? jau pakeitė savo šūkį į Būsiu!
Keičiu ir aš;) Būsiu!
Pradedu planuoti susitikimą (lyg pamoką). Kaip kviesti? Ką kalbėti? Laikas, veiklos, dalyviai. Pokalbiai, protmūšis, arbata. Pranešimas FB tinkle. Apklausa. Žinutės.
Tinklelis tvarkingas. Turinys kuriamas vietoje. Bet, kam to reikia?
Ir svarbiausia priežastis, kurią atrandu, kad reikia man pačiai. Tikėjimui atgaivinti. Kad
tai, ką darai turi prasmę, pamatyti, kaip sekasi tiems, kurie baigė mokyklą ir eina
toliau, pasidžiaugti, kokius puikius, ypatingus mokinius mokei, bendravai. Kad iš
tiesų buvai ir yra ką prisiminti. Efemeriškas
pagrindas tam, kad ir toliau būtum. Keistumeisi. Nes tai, kas buvo įdomu
vieniems – nebeatpažįstama ir neatrodo vertinga kitiems.
Sukūriau protų mūšį. Džiaugsmingai! Su meile ir
muzika. Iš savo varpinės. Ir stipriai pro šalį.
Nauja patirtis. Įvyko, bet ne
taip kaip tikėtasi;)
Tokia situacija, kai nevaldai situacijos. Gal kaltos
emocijos, o gal neišgrynintas tikslas.
Nuo ko pradedama kurti bendruomenė? Ir kaip tą daryt?
(trafaretiniai: Pradėti
nuo savęs. Pradėti nuo bendravimo – nepadeda)
Kodėl surasti (sukurti?) bendraminčius atrodo taip svarbu ir vertinga? (Argi nepakanka tobulinti save ir tikėti savimi? - vėl kažkokia apsususi klišė:)
Paprasčiausias būdas praplėsti akiratį – pasaka.
(Pasikvieti
svečią – jis papasakoja istoriją. Daliai istorija ir svečias - įdomūs, kiti
klausia „Kam to reikia?“)
Kaip transformuoti abejonę į veiksmą? Kaip į istoriją
įtraukti darom! ir būsiu!
Padrikos idėjos sklando ore.
(Beveik neapčiuopiamos)
Ryžtas veikti yra.
Kol kas neaišku "Ką ir kaip?" Matyt tai teks pasilikti kitam kartui.
Kol kas neaišku "Ką ir kaip?" Matyt tai teks pasilikti kitam kartui.
P.S. A č i ū ! V i s i e m s !
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą