Apie svečius, pasimatymus ir tai, kas tikra

Spalio 23-27 dienomis į gimnaziją atvyksta svečiai - išorės vertintojų komanda. Pati metodika žinoma: vertintojai stebės bent po dvi kiekvienos klasės, kiekvieno dalyko ir kiekvieno mokytojo pamokas. Tačiau racionalūs dalykai - viena, o jausmai (ar emocijos) - kita.
Mokytojai susirūpinę pasirodyti kuo geriau, mokiniai klausia "Kam to reikia?"
Taigi, bandau parašyt, kam to reikia:)

Pirma - reikia Lietuvai.
Nes būtent mokyklų išorės vertinimų metu surinkti duomenys kalba apie mokyklos kokybinį vertinimą, tai yra ne kiek mokinių, kiek balų vidurkiai, kokie reitingai, o kaip toje mokykloje vyksta darbas: ar mokiniai noriai mokosi, mato mokymosi prasmę, patiria sėkmę, gal net džiaugsmą mokydamiesi; Ar turi galimybes saviraiškai, savo polinkių ir gabumų atradimui, panaudojimui (ar vyksta renginiai, dirba būreliai). Ar mokytojai siekia padėti mokiniui MOKYTIS (būtent mokytis, o ne tik mokyti) Kas jaučiasi atsakingas už mokymosi rezultatus - mokinys ar mokytojas?
Mokytojas  - "kaltas", kai mokiniui nesiseka, o mokinys - "viską pats, savo rankom" - kai sekasi?:)



Antra - reikia mokyklai. Nors šiuo momentu ir, galbūt, visą kitą savaitę mus lydės stresas (paprasčiausias žmogiškas stresas, nes nėra malonu, kai tave stebi ir vertina), bet, vėlgi, tikiu (ir tikiuosi), kad nauda bus ir mums. Yra toks posakis - iš šalies geriau matosi. Naujas žvilgsnis. Ar tiesiog kita nuomonė apie tą patį dalyką. Esu atvira pokyčiams, jei matau jų prasmę ir naudą. Kodėl gi ne? Laukiu vertintojo, priimsiu jį kaip nelengvą pareigą atliekantį žmogų, išklausysiu ir apgalvosiu, ką pasakys. Neturiu išankstinių nuostatų. Pažiūrėsim:)

Trečia - naudinga mokiniams. Kiekviena netipiška situacija mums padeda labiau pažinti save. Koks aš esu, kas man svarbu. Ką noriu parodyti pasauliui? Kaip pozicionuoju save? Kaip atstovauju bendruomenę? Mokytojai vadina vertintojus svečiais. Vertintojai pabus mokykloje tik vieną savaitę, mes kartu gyvensim ir mokysimės dar ne vienus metus. J-as. iškelia mintį, kad "jei mokiniai elgsis mandagiau, nei visada - tai bus netikra - tik vaidyba". Aš sakau, kad tai bus iššūkis ir eksperimentas. Bendruomenės tyrimas. Tai bus precendentas. Ateičiai. Ir viskas labai tikra. Nes nėra dienų, kai gyveni tik truputį ir dienų, kai gyveni labai labai. Visos mūsų dienos - kažkuo įdomios. Net jei tas kažkas kelia įtampą:)

P.S. dar kartą apie svečius. Gal sakykim - pasimatymas? Pasimatymas su naujais žmonėmis:)  Tuomet nekils klausimas, ar reikia ruoštis ir "puoštis". Juk į pasimatymą einame tikėdamiesi kažko gero! Ir norime pasirodyti gražūs ir protingi:)

P.P.S. visos įraše išsakytos mintys yra tik mano asmeninė nuomonė:) tp sknt naudojuosi žodžio laisve;)
(o kam nepatinka - visada yra galimybė užsimerkti)