Kiekvienas gyvename savo tikrovėje (Interviu mokyklos laikraščiui)

Kodėl tapote mokytoja ir kodėl pasirinkote informacines technologijas?

Prieš kelias dienas žiūrėjau filmą (komediją) „Laukinių žmonių medžioklė“. Pagrindinis herojus apie pusmečio klaidžiojimą po Naujosios Zelandijos miškus sako taip: „tai ne aš pasirinkau būti kietas, tai kietumas mane pasirinko“ (pradinis citatos autorius yra dar kitas;). 

Kokią įsivaizduojate idealią pamoką?

Idealios pamokos net neįsivaizduoju. Galiu pamoką įvertinti kaip sėkmingą arba nesėkmingą. Kai planuoji, ką veiksi per pamoką, ką mokiniai veiks, ką  turėtų išbandyti, renkiesi priemones, medžiagą – manai – bus puiki pamoka. Tačiau planai ir vizijos ne visada įgyvendinami. Būna, kad viskas vyksta ne taip – lyg ne ta koja išlipus iš lovos.

Mokymasis – džiaugsmingas procesas. Sėkminga pamoka – kai mokinys patiria atradimo džiaugsmą, patiki savo jėgomis, pajunta norą sužinoti daugiau. Sėkminga pamoka, kai SEKASI!  (ir mokiniui, ir mokytojui) 
Kažkada sakiau, sėkminga pamoka, kai pamokos metu sužinai bent tris naujus ar įdomius dalykus (nebūtinai apsiribojant tik dalykinėmis žiniomis. Galima sužinoti apie save: kad gali savarankiškai rasti atsakymą internete, pagooglinus, padėti draugui, suprasti, kas tau įdomiau dalyke, ar kur, kodėl darai klaidą) Svarbiausias dalykas gyvenime visada vyksta čia ir dabar, bet pastebėti, įvardinti, įvertinti tai labai sunku. 
Kartais girdžiu „Nieko pamokoje neveikėme, nieko nesužinojau“. Vienintelė mintis: „Negyvenai“ net 45 minutes?“ Sėkminga pamoka, kai bendraujama. 

Knyga, kurią nuolat norėtumėte turėti ant savo stalo. Kodėl?

Mėgstu skaityti. Vienu metu buvau susižavėjus Terry Prachettu („Mažieji dievai“ – gali vertinti kaip FB alegoriją, ar selebričių kultūrą, „Gera lemiantys ženklai“ – visa tiesa apie likimą ar  „rimtą“ požiūrį į gyvenimo prasmę) Net rašiausi patinkančius posakius. Patinka ir Malcolmas Gladwellas („Virsmo taškas“, „Dovydas ir Galijotas“ – atradimų ir duomenimis grįstų teiginių knygos. Pvz. Ne vienas girdėjome posakį, kad „geriau būti maža žuvimi dideliame tvenkinyje, nei didele – mažame“. Autorius teigia, kad ne visada šis teiginys teisingas ir pateikia tyrimų duomenis. Kartais geriau mokytis Brauno universitete, o ne Harvarde;)

O ant stalo (ar ant palangės, lovos, lentynėlės, spintelės) turiu knygą, kurią šiuo metu skaitau. Dažniausiai - tai detektyvas. Tiesa, nepradėta guli ir Yuval Noah Harrari „SAPIENS. Glausta žmonijos istorija“. 

Kokie Jūsų laisvalaikio pomėgiai? Ar jie pasikeitė nuo mokyklos laikų?

Šiuo metu (kovo 23 d. – balandžio 6 d.) laisvalaikis skirtas Kino pavasariui – nusipirkau abonementą ir kasdien einu  į kiną. Patinka parodos, paskaitos, spektakliai. Turiu renginius, kuriuose lankausi kasmet (pvz. Knygų mugė, Kultūros naktis)

Skaityti mėgstu nuo vaikystės. Pomėgis nepasikeitė. Vaikystėje, jaunystėje lankiau daug būrelių (dailės mokykla, tautiniai šokiai), sportavau (plaukimas, lengvoji atletika). Dabar renkuosi pramogas ar relaksaciją. Jaunystėje plauki tris kilometrus ir „ant greičio“ ar ištvermės, o dabar vieną – atsipalaidavimui, nieko negalvojant. Praeitais metais išmokau žaisti tinklinį – puikus žaidimas, net paliūdėjau, kad nelankiau jaunystėje, gal būčiau tapus tinklininke ir trenere:) 
Patiko ir tebepatinka piešti. Dabar tai vadinu dailės terapija, nors kažkada svajojau tapti dailininke. Gal trečiasis universitetas bus Dailės akademija? 

Ar norėtumėte keisti savo profesiją? Kodėl?

Apie profesijos keitimą galvojau prieš 10 metų. Nes kelis metus dirbau neetatine žurnaliste ir tai buvo tikrai džiaugsminga patirtis. Kai matai savo darbo rezultatą, jautiesi naudingas, įdomus, gauni palankius atsiliepimus.

Šiuo metu daug iššūkių patiriu mokykloje, vienas iš jų - kultūros tyrimų projektas, kurį įgyvendina asociacija „Kūrybinės jungtys“ ir Žinių ekonomikos forumas. Jame dalyvauja mokytojai ir 1B klasės mokiniai. Mokausi. Išgirsti. Bendrauti su mokiniais. Mokytis man patinka net labiau nei mokyti. O mokykloje  mokymosi - su kaupu!

Kuo skiriasi šių dienų jaunimas nuo Jūsų jaunystės laikų?

Man atrodo, kad dabar jaunimas yra liūdnesnis (pesimistiškesnis). Nors čia gali būti tik mano požiūrio pokyčiai. Pats būdamas jaunas – irgi esi neramus, dėl visko jaudiniesi, todėl ir mokiniai atrodo normalūs. Pagyvenus, apsiraminus, pradėjus į daug ką žiūrėti lengviau ar net linksmiau – pamatai, kokie liūdni mokiniai. O jie, tikriausiai, ne ką labai pasikeitę. 
Aišku, technologijos dabar kitos, tačiau patyčios „į akis“ ar virtualioje erdvėje - vis tiek yra patyčios. Kvailystė paskelbta internete neatrodo protingesnė vien dėl to, kad yra internete. Jausmų (ar malonumų) perkelti į virtualią erdvę – išvis neįmanoma. Intelektualus gyvas pokalbis su savo draugais – toks malonumas, kokio nesuteikia joks virtualus pokalbis (net su nobelio premijos laureatais ar holivudo žvaigždėmis).  

Manau, kad negalima apibendrinti ir visų jaunų žmonių apibūdinti vienu žodžiu. Prisimenu savo pirmuosius auklėtinius – pirmas klausimas per klasės valandėlę buvo „Ar važiuosim į žygius?“. Atsakiau taip. Po savaitės – atėjo klausti ar tinka kelionei kitas savaitgalis – taip. Dar po savaitės – išvažiavom. Man tereikėjo parašyti prašymą direktorei ir prisistatyti į nurodytą vietą. Visa kita susiorganizavo patys (su tėvų pagalba, aišku). Būtent pirmieji auklėtiniai buvo savarankiškiausi. Dabartiniai (penktieji) auklėtiniai klausia: „O mes būtinai turime dalyvauti?“ 

Koks Jūsų gyvenimo moto?

Neturiu. Kiekvienas gyvename savo tikrovėje. Nors mėgstu įvairias gražias mintis užsirašyti į sąsiuvinį. Viena iš jų: „Gauname ne tai, ko norime, o tai, kas esame. Arba gauname tai, ko mums reikia iš tiesų“. Galbūt esu truputį fatalistė ir tikiu, kad viskas yra taip, kaip turi būti. Mums belieka džiaugtis:)

P.S. fatalistas - nėra tas, kuris guli lovoje ar „paniręs“ internete ir nieko nedaro, nes viskas įvyks savaime:) Tiesiog gyveni savo gyvenimą, darai, ką gali, kiek gali (nori, moki) ir „negrauži“ savęs dėl padarytų klaidų. Klaidos (nesėkmės) tik padeda suprasti, kas sekasi ir yra tavo, o kas ne.

„Svarbiausia veiksmas, o ne teorija <..> Suprasti neužtenka. Jei gali padaryti – daryk.“ (Brajanas Tracy) 

Kaltink save, o ne saulę, jei tavo sodas nežydi. (Kinų patarlė)